2022 год у Літве абвешчаны годам Францыска Скарыны. У наступным годзе спаўняецца 500 гадоў з заснавання ў Вільні першай ва Усходняй Еўропе кнігадрукарні і выдання першай друкаванай кнігі ў Вялікім Княстве Літоўскім – „Малой падарожнай кніжкі“ Ф. Скарыны (1522).
Ф. Скарына – гуманіст, пачынальнік кнігадрукарства ў ВКЛ, першадрукар, выдавец, пісьменнік і доктар медыцыны. Ф. Скарына нарадзіўся ў багатай купецкай сям’і ў Полацку, які ў тыя часы быў найважнейшым гандлёвым цэнтрам ВКЛ.
Паміж 1519 і 1521 гадамі Ф. Скарына пасяліўся ў Вільні, прывёз туды друкарскае абсталяванне і запас паперы. 20 траўня 1522 г. у доме віленскага бурмістра Якуба Бабіча Ф. Скарына заснаваў першую друкарню ва Усходняй Еўропе. Мяркуецца, што дом стаяў на скрыжаванні вуліц Вялікай і Шкляной. Тут ён выдаў першую кнігу ВКЛ, якая называлася „Малой падарожнай кніжкай“. Дакладная яе назва невядомая, таму даследчыкі далі выданню назву паводле тэкста эпілога: „абагульняючы, у гэтай малой падарожнай кніжцы…“
2022-ieji Lietuvoje paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Ateinančiais metais sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).
P. Skorina – humanistas, knygų spausdinimo LDK pradininkas, Lietuvos spaustuvininkas, knygų leidėjas, rašytojas ir medicinos daktaras. P. Skorina gimė turtingoje pirklių šeimoje, Polocke, kuris tuo metu buvo svarbiausias LDK prekybos centras.
Tarp 1519 ir 1521 m. P. Skorina apsigyveno Vilniuje, čia atsigabeno spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. 1522 m. gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose P. Skorina įkūrė pirmąją spaustuvę Rytų Europoje. Manoma, kad namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta. Čia jis išleido pirmąją LDK knygą, kuri vadinama „Mažąja kelionių knygele“. Tikslus jos pavadinimas nežinomas, todėl tyrinėtojai leidiniui suteikė pavadinimą remdamiesi epilogo tekstu „apibendrinant, šioje mažoje kelionių knygelėje…“