Posts

Kai buvau maža, prisistatydavau lietuvaite. Ne, vos trijų buvau ne šiaip sau patriotė, buvau taip įtikėjusi savo tautybe, kad sakydavau, jog tokia mano pavardė.

Kai Lietuvaite prisistatydavau tetai ar močiutei, tai nesukeldavo išskirtinių bėdų. Bet kai kartą nuėjus į polikliniką ir gydytojai paklausus vardo pavardės, aš atsakiau, kad Greta Lietuvaitė esu, mamai tai sukėlė kiek problemų. Taip užsispyrusiai, lyg mažas drakoniukas, įrodinėjau savo pavardę, kad gydytoja tąkart p...

Continue Reading
Image may contain: 1 person, sitting and child

Išdrįsk.
Pasakyk gal net daugiau, nei norisi girdėt,
žinai, be tavo balso grindys juk ima drebėt.
Pašauk vardu.
Nebūtinai tikru, išgalvotu, į mažybinį visai nepanašiu....
Pasikalbėk, atmerk akis,
sena tiesa – abejodami jausmais mes tampam žvėrimis.
Ateik tuščiais delnais.
Kojom basom ir degančiais vyzdžiais – tiek meilei reikia,
tiek jai užtenka.
Nenustok mylėti.
Tada, kai visi metų laikai,
nes laikas – nieko verti paistalai.

See More
Image may contain: one or more people
Photos
Posts

Su gimimo diena, Vilniau!
#ŠeibelytėsTekstai

Image may contain: sky and outdoor
Gretos Šeibelytės tekstai

Jis toks žavus. Tikras toks, drąsus, toks kažkur iš vidutinių platumų klimato juostos. Kartais jis be miego, bet miegasi kartu su juo – nepakartojamai. Ir kaip ...džiazas jis – improvizuoja, medžiais apžėlęs vaikus pasaugoja, kol gimdytojai santykių džiunglėse medituoja, pats nedejuoja, tik dejuoti verčia kitus, net didžiausią svorį turinčius. Dėl rūko kartais jis prisidengia akis, būna, ir cigaretę surūko, pasislėpęs po dangoraižių atplaišomis. Kaskart kvepiu jo orą tol, kol apsvaigsta net juodžiausios mano mintys, maža to, sapnavo jį didysis Gediminas. Jis ne toks pavydus, kaip buvusio vaikino mergina, bet sugrįžti pas jį norisi visada, nes ištikimai laukia net tamsoje.

Jis – mano miestas. Ir seksualesnis jis net už dar nemylėto vyro pečius. Mano miestas, paslėpęs atsiminimus apie buvusių brangiais žmonių veidus, bet parodęs, kad dangus gali būti ne toks jau baisus. Miestas, mano jauno maksimalizmo idėjas pavertęs į pirmąsias raukšles, bet į saują surinkęs iki skausmo vienišų vakarų šukes. Garsų juoką sudaužęs į prasikaltusių niekšų rūmų langines, bet išmokęs, kad niekada negalima savęs prarast. Skylėtam grindiniui užkamšyti atrinkęs didžiausias mano viltis, bet padovanojęs spalvotas naktis. Miestas, pavogęs amžinomis būti neapsisprendusias draugystes, bet padovanojęs į širdį savo ūgiu nesutelpančią meilę, kurios iki šiol nesapnuot negaliu.

Čia mano tiulio sijonai šoko, kol nepažįstamieji negrįžtamai ėjo iš proto, čia šimtą tūkstančių kartų bandytos išmokti nešvarių suaugusiųjų žaidimų taisyklės kartais vis dar išverčia iš stoto, draugės čia tampa teisingų vyrų žmonomis, čia vieną vasarį jaudulio braškėmis snigo tol, kol laikas sustojo, o tada sugalvojo bėgti atbulomis, daug ilgų ir laimingų istorijų čia aš pralaimėjau paskubomis. Čia rimčiausios fantazijos prasidėjo iš spontaniškų strategijų, čia buvau nušluota nuo tako dėl kitiems įgimtų kiaurų privilegijų. Ekspresyvios dramos vilkint suknele, amžinais tuomet laikytų pasimatymų vieta, širdį laužančios abejonės ir kaulus traiškanti tyla, centrinė savarankiškumo būstinės stovykla, turtinga mylimojo prisilietimais rytinė kava, drebančių delnų malda, pakiliausius dažnius paišiusi kardiograma ir mano alkanų svajonių pradžia irgi čia. Čia sutikti net žiemą gražūs žmonės, kurie vadinasi draugai, čia nuogomis kojomis braidžiau, kol supratau, kad aplink – tik pažadai, čia keliskart mane stipriai žudė bučiniai.

Čia mūsų miestas, kuris slepia mažų vyrų didelės meilės melodijas, jaudinančių nuotykių agonijas, neįstengtų užtildyti delnų fantazijas, gyvenimo etapus pagal kategorijas, karštas kaip birželis Finikse istorijas. Čia mes turime savo priežastis, surinkusias mus į tų pačių gatvių trajektorijas, čia mes plikome arbatą, kurios galbūt nei vienos lūpos net nelies, čia mes auklėjame jei ne savo, tai bent mažus kaimynų vaikus, čia mes gėdijamės, kai vienas kitą prarasim, kas tada bus. Rytais mes čia bundam pasiruošę išgelbėti pasaulius kelis, o sielas migdome įtikinėdami, kad šviesesnis rytojus jau beldžia į duris, nes ne visada padeda ir čempionų pusryčiai, paserviruoti į aukso rūšis tris.

Mieste mano, tu magiškas. O naktys su tavimi šiltos. Tu žavus. Ir man nereikia net paukščio skrydžio. Nuotykiams, tu, ar paruošei sparnus? Nes mano širdis bent kurį laiką čia dar pabus.

#Vilnius #ŠeibelytėsTekstai #Šeibelytė
Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus svetingumas

See More

kai bijai, pasigedai ar nesuklupęs nukritai. kai tyli, myli ar klimpsti į gylį. pramigai, nežinai, pasiilgai, lauki per ilgai, viską pradedi matyti juodai, mintys gula jau nebūtinai gražiai, iš paskos vis seka netikėtumai, priešas tik atsisuka, o tu – imi ir susigundai.

klausykis muzikos, kai degi žiūrint į svetimas akis, o jos įžūliai tyli, kai stebuklai nebeperkelia į naują lygį, kai išleidi mintis pasivaikščioti, o pradeda lyti, kai tu planuoji, o yra kas iš juoko nuo tavo... planų piktdžiugiškai švyti, kai visas duris išbeldęs brauniesi pro langą, o tavo batų kulnai – aukšti, kai į svarbiausią gyvenime jaudulį sugebi pavėluoti, kai praverstų nugara tiesi, bet keliai ima linkti ar, kai reikėtų aštrumo, bet, kaip tyčia – skysti.

klausykis muzikos kai jautiesi tuščias, būti vienišu jau pavargai, kas bus rytoj vis dar nežinai, kai tau kala į širdį, kad būti tokiu, koks tu esi – nėra pakankamai gerai.

klausykis muzikos. ji padeda.
muzika – vaistai nuo pikčiausių pasaulyje žmonių.
muzika padeda išgirsti, kokiu jausmu gyvenu.
muzika – kalba, kuria kalbėti ir kalbėtis aš mėgstu.
pabandyk ir tu.

#ŠeibelytėsTekstai

See More
Bonobo - Eyesdown Feat. Andreya Triana Album: Black Sands Buy the album 'Black Sands' now on iTunes: http://www.itunes.com/bonobo/blacksands
youtube.com

Baigėsi taip greit, kad nepastebėjau. Bet apgalvoti suspėjau. Metus pradėjau vietoje, kur svajodama tikėjausi atsidurti po penkių metų. Rekordiškai trumpai nukirpau savo plaukus, nes tik šiemet supratau, kad man svarbiau ilgiau pamiegoti, nei gražiai atrodyti ir dėl to, kad atsibodo laukti šventės, kuriai tuos ilgus plaukus taupiau. Anksčiau laiko įgijau diplomą, kuris tapdamas vieno etapo pabaiga, tuo pačiu tampa ir motyvuojančiu naujos pradžios simboliu. Neišpildžiau jau ei...lę metų sąrašo viršūnės pozicijas užėmusios svajonės, kuri tapusi tokia jau akivaizdi, jog net įgijo ir dažniausio linkėjimo per gimimo dieną statusą. Pradėjau tarnauti savo valstybei, todėl ne tik nesutaupiau, bet išleidau viską, ką kruopščiai sukaupusi buvau iki tol. Svarbiausiems paskambindavau gerokai rečiau, nei apie juos galvodavau. Keliavau ne tik mažiau, nei norėjau, bet ir mažiau, nei galėjau. Likau ištikima sau ir savo žmonėms. Matavau dar kruopščiau, o kirpau atsargiau. Išmokau neeikvoti savo širdies tiems nemieliems. Sužinojau, kad galima atstatyti net ir giliai po savivertės dugnu sukritusius griuvėsius. Pajaučiau, kad tik atsitiktinėmis laikytos sielos yra gražiausi gyvenimo brangakmeniai. Kruvinai ašarojau, tada vėl stojausi ir dar tvirčiau į priekį plasnojau. Supratau, kad man nereikalingi daiktai, be kurių kasdienybės tiesiog įsivaizduoti negalėjau. Įgijau žinių, kurių dėka ne kitiems, o pati sau patobulėjau. Įsitikinau, kad norma ir teisybė nėra absoliučios sąvokos. Išmokau dažniau tai, kas skaudina ar netinka, paleisti pavėjui.

Sugriaukite tvoras, jei jos trukdo pamatyti naujus pasaulius. Kalbėkite garsiau, jei jūsų niekas negirdi. Pamirškite senus, jei jie trukdo naujiems jausmams. Nesakykite nieko, jei tai reikš daugiau, nei bet kokie žodžiai. Išsirenkite nuogai, jei kaukės užgožia tikrąsias jūsų mintis. Raskite, kas sustabdytų, jei kartais jaučiatės taip, lyg gyvenimą švaistytumėte. Įžiebkite akis, jei nėra, kas sapnus kutena naktimis. Nesijauskite kalti dėl to, kas jums patinka ir neleiskite sau jaustis blogai dėl to, kokie jūs esate. Žydėkite jau dabar, nes pavasaris nebūtinai bus nusiteikęs palankiau. Gyvenkite tik sau, jei dalindami save kitiems skilinėjate patys. Puoškitės kasdien, jei pastebite, kad suknelės jūsų spintoje jau pradeda senti. Tapkite pilni meilės, jei jūsų nebekankina jokios baimės.

Pasikliaukite savimi. Tikėkite dabartimi. Ir neleiskite, kad jūsų svajonės pildytųsi kitiems.

Gausių, įdomių, stiprių ir tikrų ateinančiųjų!

See More
Image may contain: 1 person, shoes

Jeigu šis pasaulis būtų mano, atiduočiau jį visą tau. Visas gėles pervadinčiau tavo vardu, mano bitės tik tau medų neštų, gražiausi paukščiai virš tavo namų suktųsi ratu, rūpinčiausi tavimi taip, kad tavo siela niekada nesirgtų, pusryčiams atneščiau saldžių granatų, saulės nušviestų dienų grožis tik tau vienam žydėtų, kasdienį tavo kelią išmirkyčiau gėlių kvapu, mano visi eilėraščiai būtų tau ir apie tu, kol mane ištiktų galas nuo kūrybos pagirių.

Jei pasaulis priklausytų n...e kam nors kitam, tu būtum geras man. Meilės žiedais glostytum kojas man basas, išrištum pavargusias kasas, nuogu upės vandeniu praustum man rankas kol švelnios taps, kai nerimas užgulinėtų mano vidų dideliu svoriu, tu motum ranka ir sakytum: „Na ir kas?“, instinktai pulsuodami primintų, kad esi patinas, apkabinimas tavo visada būtų atviras, dailiais žodžiais keltumei dideles bangas, pilvą man šildytum labiau nei katinas.

Jei šis pasaulis būtų mano, jam patiktų norai tavo. Kasyčiau nugarą kol išeitum iš proto, budinčiau balsu savo, kas vakarą sudegčiau fantazijose tavo, mano grožis tau būtų vietoj meno, bet labiausiai tu norėtum, kad spindėtų akys mano.

Jei šis pasaulis būtų mano, mudu kasdien laistytume meilę savo. Liptume ant dangoraižio stogo vien tam, kad kojomis patabaluoti užmerktomis akimis, nebijotume pasimatymų net patamsėmis, kūną vagotume tatuirotėmis vienodomis, namus rastume net Mažojo Grįžulo pėdsakų dėmėmis, miegodami susikibtume rankomis, keistumėmės nuotaikomis, jausmų nedėliotume lentynomis, neribotume savęs jokiomis nuostatomis, gyventume kartu nors ir tuščiomis ar po palmėmis, vienas kitam mums nebūtų gaila nieko iš vis, mudu apsimainytume širdimis.

Nebebūtų nieko mano, neliktų to, kas tavo. Pražūtų mano, tirptų tavo. Liktume vienas kito. Iki galo.

Dabar užsimerk, susitikim mintimis. Bet kai pasivaikščioti eisi kilometrus gal tris, pakelk akis į debesis. Aš amžinai kalbėsiuos su tavimi. Žvaigždėmis.

See More
Image may contain: one or more people, outdoor and nature

Visada buvau didelė ir stipri lietuvių kalbos mylėtoja. Manau, tai – mamos nuopelnas. Būtent ji visada auklėjo, kad taisyklingai kalbėti, be klaidų rašyti ir išmanyti kalbą yra ir būtinybė ir privilegija.
Penkerių mamai neduodama ramybės ir klausdama „kokia čia raidė?” išmokau skaityti. O būdama pradinukė, deklamuodama Janinos Degutytės (iš M. K. Čiurlionio paveikslų) eilėraštį „Karalių pasaka” nurungiau visą mokyklą raiškiojo skaitymo konkurse. Niekada nepamiršiu, kaip mudvi... su mama ruošėmės šiam konkursui. Kiekvieną vakarą susėsdavome, tapybos albume mama atversdavo Čiurlionio „Karalių pasakos” vaizdą ir mokydama mane vis naujų eilėraščio eilučių įkvėpdavo mane tapybos darbo elementais, pasakodama ką galiu įsivaizduoti ir matyti tardama eiles. Mama ir buvo ir tebėra ne tik mano geriausia draugė, bet ir nuostabiausia mokytoja – visada turinti laiko, visada kantri ir visada žinanti visus atsakymus, kad ir kokie kvaili mano klausimai būtų.

Bet yra ir dar viena mokytoja. Simboliška, nes pirmoji, mano taip mylimos, lietuvių kalbos mokytoja. Mokytoja, kuriai eidavau ginti klasiokų kontrolinių, sakydama, kad jie ne 6, o 7 verti. Po ilgų diskusijų mokytoja nebesuprasdavo iš kur mano darbe atsirado įvertinimas 6, kol suprasdavo, kad aš ne sau, o draugams pažymį pakelti noriu. Dėl to ji iki pat 12 klasės galvojo, kad būsiu advokatė. Mokytoja, kuri lydėjo mane į visus konkursus, kartu ėjo atsiimti visų diplomų, niekada neburbėjo, kad būtent taip turi leisti savo laisvą nuo darbo laiką. Ir nors tyliai, bet jaučiau, kad visada didžiavosi. O kas nuostabiausia ir labiausiai neįkainojama – kad nepamiršo ir visa širdimi didžiuojasi iki pat dabar. Ačiū, mokytoja, ačiū Rasa Buciene, už tą didelę ir šiltą jūsų širdį.

Šiandien, Tarptautinę mokytojų dieną, nepamirškite padėkoti tiems, kurie jus ko nors išmokė. Gal istorijos datų, gal dosnumo, siekti savo tikslų, būti geru žmogumi, rašyti smuiko raktą, gaminti skanią mišrainę, gal išmokė gyvenimo, o gal – bučiuotis.
Linkiu, kad visi jūsų gyvenime sutikti žmonės paliktų bent po vienos, jau išmoktos pamokos prisiminimą.
Su švente!

See More
Image may contain: one or more people and text

Nesislėpdama atsakiau į visus klausimus.
Susipažinkime.
#GretosŠeibelytėsTekstai #ŠeibelytėsTekstai

Šiomis dienomis, kai XXI amžiaus technologijos jau visiškai mus apsikabino, o mes visur bėgame ir nepastebime pasaulio grožio, paprasti, tikri, tačiau tuo pačiu magiški dalykai priverčia sustoti ir giliai įkvėpus pasigrožėti mus supančia aplinka. Pastaruoju
chilluva.lt

Aš grįžtu į savo senus namus – tavo jausmus. Kol juose spengia tuščia tyla – naujas ruduo mano mylimojo vaidmenyje nubus.

I'm going back to my old house - your feelings. It is estimated that % of GDP in the European Union and % of GDP in.
Translated
Image may contain: sky and nature

Jei nebūčiau tavęs sutikusi, aš nežinočiau, kas yra sudėtingi atsakymai į paprastus klausimus. Aš nežinočiau, ką reiškia, kai iš dangaus krentančios nuogos žvaigždės apkloja mūsų takus, labiau bijočiau būti iškosėta į žiemos gniaužtus, savo mintis dažnai visai be reikalo uždaryčiau į narvus, nebūčiau išmokusi susitaikyti su tuo, kad vėjas mėgsta padraskyti mano plaukus ir, kai kas nors vyksta ne pagal mano stereotipus, aš aštriau šiepčiau savo nagus. Aš nežinočiau besąlyginio... jaudulio reikšmės, aš taip giliai nesikasčiau prie esmės, aš nusiimti savo kaukes bijočiau labiau nei gatvės viduryje stovinčios juodos katės, aš net nesuprasčiau stebuklų prasmės.

Aš nesugalvočiau tūkstančio skirtingų žodžių, į kuriuos įvyniotas vienas jausmas, nesugalvočiau tiek priežasčių būti kantriai, neįsivaizduočiau, kaip atrodo atmosferą įvirpinanti liepsna, veltui išlaistyčiau savo troškimus ir norėčiau sunaikinti visus man nepatikusius sapnus. Aš nemokėčiau klausytis net tada, kai tu tylus, iš šešėlio nemokėčiau atskirti, koks už mano nugaros stovi žmogus, nebūčiau išskaičiusi knygų apie visus pasaulio pasitikėjimus, man nerūpėtų kokios spalvos šeštadieniais dangus, aš nežinočiau, kad žmogus žmogui gali būti toks brangus.

Jei nebūčiau sutikusi tavęs, nemokėčiau susikibti rankomis per miegus, nesuprasčiau, ką reiškia būti kažkieno kito pilnatve, nežinočiau aš, kad visi mes esam žvėrys, tik kai kurie slapstomės geriau už aplinkinius. Nesuprasčiau, kad mano siela su jokia kita nemėgsta konkuruoti, kad ir didelė meilė gali labai skaudėti, kad vienišos naktys užpildo tuščius dar neparašytos knygos puslapius, kad širdis mano nurimsta tik tada, kai apkabini ir priglaudi per pečius, nežinočiau, kad aš esu tokia stipri, kaip dabar, kai paleidžiu ir nežinau ar tu sugrįši.

Nežinočiau, ką reiškia sudegti ir mokytis kilti iš praeities, nežinočiau kas tai skęsti jūroj be bangų, kaip saldu pildyti svajones ne sau, galvočiau, kad aš pati neįstengiu užsigydyti durtinių žaizdų, būčiau įsitikinusi, kad mano pačios siūlių gali nepakakti. Nežinočiau, kad žmonės gali kalbėti naudodami tik savo išgalvotus kodus, sekmadienio rytais turbūt aš alpčiau iš nevilties, neįtarčiau, kad kartais ir man patinka gyventi lėtai, marinuočiau savo šilumą kam nors iš ateities, nebūčiau pažinusi jausmo, kai mano ranka pianinu groji tu, prisigerti laisvės norėčiau iki pat mirties, jei nebūčiau sutikusi tavęs, mielas mano, aš nebūčiau tapusi tokia, kokia šiandien aš esu.

Žemei apsisukus aplink saulę beveik keturis kartus, tu pamiršai savo pažadus, kuriuose tu manęs nepamiršti. Todėl atėjo laikas susinaikinti ir išnykti. Žinok, kad aš dar niekada nebuvau tokia rami dėl tokio pavojingo žaidimo. Tai ženklas, kad aš laukiu tavęs ant tako pakilimo.

See More
Image may contain: one or more people, shorts and outdoor

Aš nežinau, kas šiandien žiūri į tavo akis ir mato gražiausias pasaulio viltis. Nežinau, kas šiandien skaito tavas mintis ir suranda kelią iš labirinto, kuris buvo ilgas ir sunkus klystkelis. Nežinau ar tau gera, ar pasimetęs, ar džiaugiesi vienatvę atradęs. Nežinau, ar lauki manęs, ar alkį praradęs, ar vis dar pasirinkimuose pasimetęs. Nežinau ir ar spindi tavo kelias, ar vėjas mintis į vietas jau sustatęs, ar amžinai būsi šiltas mane ir vėl prieš save pamatęs.

Aš galvoju, a...r atsakymus radai, kiek ateities matai, knygos puslapius ar jau baigei ir koks oras ten, kur mėgstamiausi tavo kelio ženklai, ten, kur aukštai. Galvoju, ar neteisybė gožia tavo planus, ar tu net vakarais ramus, jautrus jaudulys ar kutena padus, ar kiti mato, koks tu man gražus, ar abejonės pražus, ar kai apkabinsiu tau vasara ir vėl bus.

Aš nežinau ar tau pakanka širdies vienos, bet iki karščio atviros. Aš galvoju, ar tavo sapnuose tik aš ir tu, dabar ir visados. Žinau tik, kad vidus jau sprogsta nuo nepakeliamo svorio šio ilgesio ir tuštumos.

See More
Image may contain: plant and flower

Išmelsk ritmą mano žingsniams
gal tada žinosiu kryptį savo mirksniams.
Prižiūrėk, kad nebūtų per saldu,
jau pakankamai į smalą kojas gramzdinu.

...

Krentu nuo bėgių ne laiku,
bet lyg ir iki debesų.
Spjaudau ugnį ant pulso ašmenų
ir pasekmės net velniui nesvarbu.

Virk karą ten, kur sielos oktava,
neišsigąsk liepsnos, tegu dega žalia šviesa.
Plėšo nakties sienas kardiograma,
akis atmerkia amžinos vasaros panorama.

Atrišk grandines švelnumo linksniams
gal tada rasiu vietą aitriems blyksniams.
Stebėk, kaip net labirinte šviesu,
ateik, pasistiebęs, kvepalais aplietu tilto slenksčiu.

See More
Image may contain: one or more people, sky, cloud, ocean, outdoor, nature and water

Pareik švintant vasarai ir pasiruošęs nuginklavimo misijai,
tik, atsargiai, neužmink ant pėdų man nerangiai.
Gelbėk nuo pasileidėlių ilgesių,
tai jų nuopelnas, kad su demonais vienoj lovoj aš miegu.
Vaivorykštę įdarbink po mano kaklu,...
nes tu vienintelis turi galių tokių
ir lauktuvių nepamiršk – alkanų bučinių.

See More
Image may contain: one or more people, people standing, ocean, sky, beach, outdoor, nature and water

Gyvenimas kartais kaip traukinys. Jaudinamės ar nepavėluos į reikalingiausius nuvykti taškus, abejojame, ar mūsų kelionė prasidėjo ne per anksti, bijome, kad šilumvežis neužbaigtų mūsų kelionės dar nespėjus pasiekti gyvenimo tikslų, trypčiojame tikrindami ar tvarkingai laikomės eismo tvarkaraščio, nežinome ar pasirinkome vaizdingiausią maršrutą, o jei jau judame teisingu maršrutu, mūsų ramybėje nepalieka įkyrūs klausimai, ar šiai kelionei pasipuošėme pakankamai pritrenkiančiu...

Continue Reading
Image may contain: 1 person, standing and outdoor

Kartais ledinis vanduo taip geliančiai degina pečius, ašaros rieda kai danguje spindi toks giedras, žvaigždėmis apsikamšęs dangus, mylinčią širdį aštriais stiklo šukių dūriais smaigsto balsas toks į savą, kaip niekas kitas, panašus.
Ilgai kurtą istoriją staiga sudegina vienas pasirinkimas, geriausiai pažįstamas žmogus tampa toks nepažintas, toks atvėsintas, vėjas specialiai košia smegenis taip, kad būtų priimtas teisingas sprendimas.
O nužudyta širdis ir jos raumenynas, ar jis gali ir vėl būti gyvas?

Image may contain: one or more people, closeup, water and outdoor